Referat.kulichki.net - - Nafta

Рефераты - Nafta

Заказать написание реферата, курсовой, диплома на мою тему



Файл 1

"NAFTA: Trumpa akurimo ap?valga, tikslai, reik?me, perspektyvos"

NAFTA (The North American Free Trade Agreement) tai tri?ale (1993m.) sutartis tarp JAV, Kanados ir Meksikos. Siekiant geriau suprasti jos atsiradima, butina i?siai?kinti kai kurias aplinkybes bei viso trijo ?alio dalyvavimo derybose (del NAFTA sutarties) prie?astis ir tikslus.
Prie? pradedant kalbeti konkreeiai apie NAFTA, butina bent trumpai u?siminti apie kita laisvos prekybos sutarta, ?inoma CUSTA pavadinimu (The Canada - U.S. Free Trade Agreement). Mat ji didele dalimi leme derybo del NAFTA eiga ir paeia jos forma.
CUSTA sutarties (1988m.) tarp JAV ir Kanados prielaidos:
* Kanados ekonomikos augimas labai priklause (ir iki ?iol smarkiai tebepriklauso) nuo prekybos. Tuo tarpu 3/4 visos Kanados prekybos yra prekyba su JAV. Taigi matome, kad JAV rinka Kanadai yra gyvybi?kai svarbi Taigi jai butina u?sitikrinti kiek galima laisvesna ir saugesna "kelia" savo prekems a JAV rinka. Tuo tarpu 9 de?imtmetyje JAV vis labiau eme ry?keti protekcionizmo tendencijos. Tai paskatino Kanada inicijuoti derybas del CUSTA sutarties. Kartu CUSTA sutarties pagalba Kanada tikejosi paskatinti savo pramones restrukturizacija.
* JAV deretis su Kanada del CUSTA sutarties pasira?ymo paskatino nepasitenkinimas daugia?alio (multilateral) derybo rezultatais (GATT remuose). JAV tikejosi, kad derybos su Kanada taps "katalizatoriumi" daugia?alese derybose. Tuo paeiu JAV, kaip ir Kanada, tikejosi i? laisvos prekybos sutarties ekonomines naudos.
Dar nespejus pilnai agyvendinti ?ios (CUSTA) sutarties, Meksika inicijuoja derybas del NAFTA. (Derybose dalyvauja JAV, Kanada ir Meksika.) ?alio dalyvavimo derybose motyvai gana ry?kiai skiriasi (i? 3 ?alio tik Meksikos motyvai buvo grynai ekonominiai). Juos dabar ir aptarsime:
Meksika
Po daugiau nei 40 meto ekonominio vystymosi politikos, paremtos importo substitucija ir izoliacija nuo "tarptautines ekonomikos", Meksika devintame de?imtmetyje pradejo ?enklias reformas (suma?ino tarifus, u?sienio investicijo apribojimus, leido aktyviau veikti rinkos jegoms, be to, eme aktyviai integruotis a pasaulio ekonomika).
NAFTA Meksikai - priemone pagreitinti ekonomikos augima, pritraukti investicijas, atvirtinti vykdomas reformas bei u?kirsti kelia Meksikos prekio i? JAV rinkos i?stumimui, nes po CUSTA pasira?ymo padidejo Kanados prekio konkurentabilumas JAV rinkoje (lyginant su Meksikos prekemis).
JAV
JAV NAFTA buvo traktuojama kaip galimybe sustiprinti ir stabilizuoti pietina savo kaimyna. Buvo tikimasi, kad NAFTA'os salygotas Meksikos ekon. augimas pa?abos politines nelegalios migracijos bei narkotiko prekybos problemas bei i?spr?s politinio nestabilumo Meksikoje problema.
Nors ?ie geo-politiniai tikslai buvo svarbiausi, bet reikia pripa?inti, kad JAV sieke gauti i? NAFTA ir kuo daugiau ekonomines naudos.

Kanada
Kanados prekybiniai interesai Meksikoje yra gana ma?i (prekyba su Meksika sudaro >2( Kanados prekybos), o nepatogumai del NAFTA buto ?ymiai didesni. Del to Kanadoje imta manyti, kad i? vis neverta dalyvauti derybose del NAFTA ("Vereiau tegu Meksika ir JAV tariasi vienu du").
Kokios gi prie?astys leme, kad Kanada yra NAFTA nare? Tai galima ai?kinti tuo, kad dalyvavimas NAFTA Kanadai buvo geriausia i? galimo alternatyvo (nedalyvavimas buto dar blogiau). Dalyvaujant NAFTA:
a) Bus i?vengta "centro ir periferijo" santykio, kai JAV galeto naudotis palankiomis prekybos su abiem partneriais (Kanada ir Meksika) salygomis, o Kanada su Meksika tureto gera priejima tik prie JAV rinkos.
b) Kartu Kanada dalyvavima derybose del NAFTA suvoke kaip galimyb? revizuoti kai kuriuos CUSTA punktus (kad jie buto jai palankesni).
c) Taip pat dalyvaudama derybose Kanada galejo maksimaliai su?velninti neigiamas jos ekonomikai pasekmes, atsirasianeias del Meksikos ir JAV prekybos liberalizavimo.
d) Kartu ilgu laikotarpiu Kanada tikejosi ir ekonomines naudos i? NAFTA'os (Meksikos rinka ir pan.).

Kalbant apie NAFTA reik?m? pasaulio prekybai, galima skirti dvi nuomones:
A) Vieni tyrinetojai pasisako prie? regioninius prekybinius susitarimus ir laiko NAFTA neigiamu rei?kiniu. Anot jo, CUSTA ir NAFTA arodo, jog yra "smarkiai" judama link tripoliario (trijo prekybinio bloko) pasaulio. (?io bloko centrai: JAV, ES ir Japonija.) ?ie blokai var?ysis tarpusavyje, ko pasekoje dides prekybinio konflikto tikimybe. ?ios nuomones atstovai taip pat pabre?ia, kad regioninio susitarimo daugejimo rezultate susidarys fragmentuotas (prekybiniu po?iuriu) pasaulis, kuriame ma?esnes besivystaneios ?alys, prisijungusios prie vieno i? ?io susitarimo, neteks "?anso" prekyboje su kitais didesniais regionais ir tai pristabdys jo ekonomina vystymasi. Taip pat teigiama, jog regionalizmas nesuderinamas su daugia?ales prekybos sistemos principais, nustatytais 1947m..
B) Kiti mokslininkai palaiko regioninius prekybinius susitarimus ir laikos juos pozityviais rei?kiniais. Todel, anot jo, NAFTA'os reik?me pasaulio ekonomikai pozityvi. ?ios nuomones ?alininko argumentai:
i) Regioniniai susitarimai skatina dinami?kiausia ir greieiausiai auganeia pasaulio prekybos dala. ?is argumentas grind?iamas aspudingais prekybos tarp "?alio kaimynio" augimo mastais pasaulyje.
ii) Regionalizmas yra nauja "atvirumo" ("openess") prekyboje forma.
iii) ?ie regioniniai susitarimai, sudaromi laisva valia, bendrai paemus prekybai padeda, nes ?io susitarimo pasekoje, i? tieso, barjerai prekybai juk ma?inami.




1
"NAFTA: Trumpa akurimo ap?valga, tikslai, reik?me, perspektyvos"